TAI LABĄ RYTĄ VISIEMS.

vėl-sumautos-PELĖS. Be abejo, visame bute į klijus jos pakliūva, tačiau mano kambarys turi būti bafiška velnio skylė – parazitai ten klesti, vijokliai lenda vidun ir sapnų gaudyklė skambelioja be reikalo. KAMON, BET MAN PAMIEGOT TAI IRGI REIKIA. Ir miegot svetainėj ant sofkės man nepatinka, čia garsiai vaikšto vynas ir durų normaliai neina uždaryt. Jeigu atvirai, dėl manęs po mano lova tegu pelių kolonija užsiveisia, netrukdytų, bet nu kiek galima naglai krebždėt? Kaliau kumščiu lovos atkaltėn, užsičiaupė – jau pamaniau, iš baimės užduso ar ką, bet vėl išgirdau, kaip šiugždo šimto metų senumo saldainių popieriukus ir plakatų atplaišas. Aną savaitę, įtariu, tos pačios gražuolės dėka čia per tvtūkstantį pažiūrėjau Mulholland Dr. [visai patiko, užtat darbe kaip trenkta maišu vaikščiojau – kita vertus, kai toks darbas, tai pliusas], bet nu kiek galima. Be to, naujas užtiesalas graužia kojas, fuckkk.

galvoju apie tą pelių koloniją. Mhhh. Dėl knygų štabelių aplink lovą jos nebeatkėlinėju, o kas, jei palovio siūlų maišuose chebra rimtai lizdus susisuko? O jei ten mutantai tarakonai? Kažkaip nesąžininga būtų – nuo naujų kaimynų atsikraustymo vieninteliai maisto pėdsakai mano kambary – koks jau dulkėm virtęs graužtukas ir puodeliuose priskretęs vanduo.

ir dar turiu įtarimų, kad su manim bendrauja paraleli visata arba ateitis, bet kol nesu tikra, tol nesiplėsiu, tik pasižymiu.