| |
[Apr. 9th, 2007|12:31 am] |
dėjau bileką ant šventinių apdeitų. Kepėm šašlykus, jie patyrė viską, kas gamtoj įmanoma - vėją, vandenį [su alum], žemės drebėjimą, pūgą ir mano tėvą. TruputukąNEDAUG įkaliau, grįžus namo prasidėjo Liūdesiai, jau nebeliūdžiu, nes ką tik atsikėliau ir jaučiuos pritrėkšta.
DF:
- tai - ne rūkas. Tai nuo azoto, - kompetetingai pareiškė dedukas.
o kiocų dažymas jėga, viskas baigės tuo, kad ant rankos liko ATEIVIŲ RATAI su iliustracijom, motina išmetė žalius dažus, o išvirus pamatė, kad mėlyni visgi šūdas. Man patiko šiųmečiai indėnų raštai, bet ji visgi pasirašė sau laišką kitiem metam, KAD MĖLYNAIS DAŽAIS DAŽYT NEGALIMA. |
|
|
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
nieko_ner's journal